Skiepas nuo gripo

Gripas – viena labiausiai paplitusių ir pavojingiausių virusinių ligų, galinti sukelti papildomas komplikacijas. Skiepai yra efektyviausia apsaugos priemonė. Gripo vakcina apsaugo vieną gripo sezoną. Ypač svarbu pasiskiepyti nuo gripo padidėjusios rizikos užsikrėsti asmenims (dirbantiems medicinos, transporto, paslaugų, mokymo įstaigose) bei priskiriamiems padidintos rizikos grupėms pagal komplikacijų dažnį (vyresniems nei 65 metų, sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams, nėščiosioms, gyvenantiems globos ir slaugos įstaigose), kuriems gripas yra pavojingiausias dėl sunkios ligos formos ar net mirties rizikos.

Skiepas nuo erkino encefalito
Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai, o efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito (virusinės infekcinės ligos perduodamos žmogui per erkės įsisiurbimą) yra skiepai. Skiepytis galima visų amžiaus grupių asmenims. Reguliariai skiepijantis vakcina nuo erkinio encefalito, susidaro 99 proc. apsauga nuo erkinio encefalito. Erkinio encefalito ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja brangiau nei skiepai.

Skiepijimas nuo erkinio encefalito galimas pagal įprastinę schemą: pirma dozė suleidžiama paciento pasirinktu metu, antra – po 1-3 mėn., trečia – praėjus 9-12 mėn. po antros dozės.

Skiepijimas galimas ir pagal pagreitintą schemą: pirma dozė suleidžiama paciento pasirinktu metu, antra – po 14 dienų, trečia – po 9-12 mėn. nuo antros dozės. Suleidus pirmas dvi vakcinos dozes, susidaro pakankama apsauga ateinančiam erkinio aktyvumo sezonui. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai pratęsiamas dar trejiems metams. Asmenims iki 60 metų pirma palaikomoji dozė reikalinga praėjus 3 metams po trečios dozės, vėliau kas 5 metus. Vyresniems nei 60 metų asmenims visos palaikomosios dozės rekomenduojamos kas 3 metus po trečiosios dozės. Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų.

Pirmą kartą atliekant vakcinaciją, apsauga susiformuoja tik po antrojo skiepo. Todėl rekomenduoja skiepytis kuo ankščiau pavasarį, kad atšilus orams jau būtų susiformavusi apsauga.

Skiepas nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV)

Skiepijantis nuo šio viruso, galima išvengti daugumos gimdos kaklelio vėžio atvejų. Vakcina, apsaugančia nuo žmogaus papilomos viruso, skiepijami berniukai ir mergaitės nuo 11 metų. Rekomenduojama vakcina pasiskiepyti iki pirmųjų lytinių santykių, tačiau taip pat naudinga pasiskiepyti ir suaugusioms moterims bei vyrams.

Kelionių skiepai

Kelionės visada yra laukiamos. Vieni kruopščiai planuoja, kiti per daug nesiruošia ir renkasi spontaniškai. Dar kiti pasikliauja kelionių agentūrų, draugų ar artimųjų rekomendacijomis. Ruošiantis kelionėms į tolimas ir egzotines šalis, visada pravartu pasirūpinti tinkamais skiepais, kad kelionės būtų saugios.

Čia rasite tikslias procedūros kainas

Skiepytis negalima sergant, karščiuojant ar ligos ūmiu periodu. Nereikėtų skiepytis ir vartojant vaistus, slopinančius imuninę sistemą (imunosupresantus), atliekant onkologiniams susirgimams taikomą chemoterapinį gydymą.

Registruojantis skiepui nebūtina šeimos gydytojo konsultacija ar siuntimas.

Keliautojai reikalingus skiepus turėtų pasirinkti atsižvelgdami į vykstamos šalies pateikiamas skiepų rekomendacijas. Dalis skiepų yra patariamojo pobūdžio, tačiau yra tokių valstybių, į kurias vykstant skiepytis yra privaloma. Pavyzdžiui, keliaujant į Afrikos šalis, Australiją, Indiją skiepai nuo geltonosios karštligės yra privalomi arba rekomenduojami, nes susirgimo rizika yra labai aukšta. Taip pat daugelyje kitų egzotinių šalių, tokių kaip, Albanija, Argentina, Belizas, Butanas, Gvatemala, Indonezija, Iranas, Kambodža, Kinija, Kosta Rika, Laosas, Malaizija, Meksika, Singapūras, Salvadoras, Tailandas, Tanzanija, Vietnamas, Zambija ir keletas kitų šalių, kuriose geltonosios karštligės skiepas yra rekomenduojamas, o skiepų sertifikatas reikalaujamas tik iš tų keliautojų, kurie atvyksta iš infekuotų teritorijų.

Vykstant į egzotines šalis dažniausiai yra rekomenduojami ir kiti kelionių skiepai, kurie paplitę daugelyje keliautojų pamėgtų šalių. Hepatitas A ir B, vidurių šiltinė, difterija, stabligė, poliomielitas, meningokokinė infekcija, meningokokinė infekcija bei pasiutligės vakcinos ar vaistai nuo maliarijos.

Hepatitas A. Tai viena dažniausių užkrečiamųjų ligų, kuria gali užsikrėsti keliautojai. Liga paplitusi daugelyje šalių, kuriose yra prastos sanitarinės sąlygos. Tai virusinė kepenų infekcija, perduodama per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Hepatito A požymiai – gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas.

Liga ypač paplitusi Pietryčių Azijos, Vidurio Rytų bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse.

Skiriamos 2 vakcinos dozės. Pirmoji dozė atliekama iki kelionės. Antroji – po 6-12 mėn. nuo pirmosios dozės.

Vidurių šiltinė – ūmi infekcinė liga. Pasireiškianti ilgai trunkančiu karščiavimu, galvos skausmu, bendru silpnumu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu, sausu kosuliu kt. Užsikrečiama per maistą, vandenį ar nuo sergančio asmens. Šiaurės, Vakarų Afrikos ir ypač Pietų Azijos, Peru šalys yra pavojingos keliautojams. Reikalinga viena vakcinos dozė, kuri suteikia apsaugą 3 metams.

Geltonasis drugys – uodų pernešama virusinė liga. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti aukšta temperatūra, vėmimu, galvos bei raumenų skausmu. Vėliau liga gali progresuoti bei sukelti rimtas komplikacijas, vidaus organų kraujavimą, geltą ar inkstų nepakankamumą, dėl kurių žmogus dažniausiai neišgyvena. Galima užsikrėsti Afrikos, Pietų Amerikos šalyse. Reikalinga viena vakcinos dozė, kurios apsauga išlieka visam gyvenimui.

Meningokokinė infekcija paplitusi kai kuriose į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra sergantys ligoniai arba sveiki meningokokų nešiotojai. Infekcija plinta lašeliniu būdu per orą. Meningokokinė infekcija yra staigi, pavojinga gyvybei, pasireiškianti kaip bakterinis meningitas (smegenų ir stuburo dangalų infekcija) ir/arba sepsis (per kraują plintanti infekcija). Liga greitai progresuoja ir gali baigtis mirtimi per 24 val. po pirmųjų simptomų atsiradimo. Keliautojams, kuriems reikalinga vakcinacija nuo meningokokinės infekcijos dažniausiai reikalinga viena vakcinos dozė.

Pasiutligė. Tai infekcinė viruso sukelta mirtina liga, kuria užsikrečiama per tam tikrų gyvūnų seiles. Pasiutligė nustatyta 150 pasaulio šalių. Pagrindinis plitimo būdas – pasiutligę sukelia virusas, kuris į žmogaus organizmą gali patekti įkandus sergančiam laukiniam ar naminiam gyvūnui (katė, šuo, paukštis, beždžionė, vilkas ir pan.). Viruso yra gyvūno seilėse, todėl užsikrečiama, kai seilių patenka pro odos pažeidimą (kartais – gyvūnui palaižius, kai odoje yra žaizdelių). Patekęs į organizmą, virusas periferiniais nervais keliauja iki smegenų, kur sukelia uždegimą. Kadangi pasiutligė yra mirtina liga, kontraindikacijų pokontaktiniam skiepijimui nėra. Po kontakto su gyvūnu yra tikslinga kuo greičiau atlikti vakcinaciją. Taip pat profilaktinis skiepas prieš kontaktą reikalingas tiems asmenims, kurie yra didelės rizikos grupės aplinkoje.

Hepatitas B – tai virusinė kepenų liga, kurios metu yra sukeliami kepenų uždegimai. Ligai progresuojant, vystosi kepenų cirozė ar vėžys. Simptomai dažnais atvejais pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams. Simptomai dažnais atvejais nėra specifiniai, todėl juos sunku atskirti. Užsikrėtimo šaltinis yra sergantis žmogus, kuris platina virusą. Užsikrėsti galima artimai kontaktuojant su sergančiuoju, lytinių santykių metu, įsidūrus užkrėsto žmogaus adata, nesteriliais įrankiais atliekant grožio procedūras, manikiūrą, tatuiruotes ir pan. Pilnai apsaugai reikalingos 3 vakcinos dozės.

Kiekvienos vakcinos skiepijimo schema yra skirtinga. Vienų vakcinų apsaugos susiformavimo laikas yra ilgesnis, kitų – trumpesnis, todėl skiepijimo planas yra sudaromas individualiai.

Pvz., kombinuotai hepatito vakcinai A+B, reikia 3 vakcinos dozių, iš kurių paskutinė yra tik po 6 mėn. Tai šiai vakcinai minimalus pasiruošimo laikas yra 6 mėn. Tačiau jei žmogus neturi tiek laiko, galima sudaryti skiepijimo schemą atskiromis vakcinomis arba pagreitinta schema, tačiau tokiu atveju reikalingos jau 4 dozės. O pvz., nuo hepatito A – reikalingos 2 vakcinos dozės.

Nuo kokio amžiaus galima skiepytis – priklauso nuo vakcinos.

Pvz., nuo difterijos, stabligės, poliomielito (Dultavax vakcina) galima skiepyti vaikus nuo 6 metų, reikalinga revakcinacija kas 10 metų.

Nuo geltonojo drugio galima skiepyti vaikus nuo 9 mėn. Užtenka vieno skiepo visam gyvenimui, jei reikalinga – išduodamas sertifikatas. Apsauga susiformuoja per 10 dienų.

Nuo vidurių šiltinės galima skiepyti vaikus nuo 2 metų. Pakanka vieno skiepo, revakcinacija atliekama kas 3 metus. Apsauga susiformuoja per 2 savaites.

Nuo hepatito A+B (kombinuota hepatito vakcina) skirta nuo 16 metų. Reikalingos trys vakcinos dozės pilnai apsaugai. Taip pat galima skiepytis pagreitinta schema, tačiau tokiu atveju reikalingos keturios dozės.

Nuo hepatito A galima skiepyti vaikus nuo 1 iki 15 metų.

Keliautojams kreiptis į kliniką dėl skiepų rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kad susidarytų pakankamas imunitetas. Jei iki kelionės liko mažiau laiko, siūlome kreiptis į šeimos gydytoją ar gydymo įstaigą, nes kai kurie skiepai gali būti atliekami iki kelionės likus ir mažiau laiko.

Kelionės skiepai gali būti surašomi į tarptautinį skiepų pasą, kuris dažnai reikalingas keliaujant į endeminę zoną. Tai yra dokumentas, kuris įrodo, jog asmuo yra pasiskiepijęs nuo konkrečios ligos.