Periodontologija

Sveikos šypsenos klinika
Grįžti į paslaugas

Periodontologija


Informacija ir teksto kalba yra paruošta ir adaptuota pacientams. Paruošė gydytojas periodontologas Rokas Borusevičius.

Kas yra periodontologija?

Periodontologija – tai yra mokslas ir odontologijos sritis, kuri apima dantį supančių audinių (dantenų, raiščių, kaulo) ir burnos gleivinės sveikatą, ligas ir jų gydymą. Taip pat periodontologija apima dantų implantaciją, dantenų ir kaulo augmentaciją, bei implantus supančių audinių sveikatą, ligas ir jų gydymą.

Periodontas – tai yra apie dantį esantys audiniai (dantenos, raiščiai ir kaulas).

Periodontologas – tai yra specialistas, kuris išmano periodontologiją ir atlieka periodonto ligų gydymą.

Periodonto ligos pirmiausia atsiranda dėl nepakankamos profilaktikos.

a) Netaisyklinga asmeninė burnos higiena(kiekvienam pacientui ji yra parenkama pagal jo periodonto ir dantų sveikatą bei genetinį polinkį):

  • Netaisyklingas ar nepakankamas dantų valymas (svarbu ne tik laikas, bet ir taikomi valymo judesiai);
  • Nereguliarus valymas ar netaisyklingas tarpdančių valymas;
  • Netinkamos dantų priežiūros priemonės (per kietas ar per minkštas dantų šepetėlis ir kt.).

b) Nereguliariai atliekama profesionali burnos higiena– kiekvienam pacientui rekomenduojama asmeniškai atsižvelgiant į periodonto ligų riziką nuo karto per 12 mėn. iki 1 karto per 3 mėn.
c) Nereguliariai atliekamos profilaktinės patikros – periodonto audinių visapusiškas ištyrimas, zondavimas, rentgeno nuotraukų atlikimas pagal indikacijas.
d) Žalingi įpročiai (ypač rūkymas ir kitų tabako gaminių vartojimas);
e) Traumuojantys veiksniai (pvz.: liežuvio ar lūpos auskarai, seni, nekokybiški ar netinkantys protezai, netaisyklingai paskirstytos jėgos sukandimo metu).
f) 
Sveika pilnavertė mityba ir gyvensena. Atsiranda vis daugiau mokslu pagrįstų įrodymų apie šių veiksnių (taip pat ir streso bei psichoemocinės įtampos) įtaką periodonto audinių sveikatai.

Nors vyrauja bendri principai, tačiau kiekvienam pacientui profilaktika yra rekomenduojama asmeniškai, atsižvelgiant į individualią situaciją. Taip yra dėl skirtingo genetinio polinkio ligoms, o taip pat dėl galimų bendrų organizmo ligų ir būklių (pvz., cukrinio diabeto), vartojamų vaistų, amžiaus ir t.t.

Dažniausiai pasitaikančios periodonto ligos: gingivitas, periodontitas, periimplantitas ir dantenų recesija.

Gingivitas – tai dantenų uždegimas, dažniausiai sukeliamas bakterinio apnašo (jeigu apnašas nėra efektyviai kontroliuojamas profilaktinių priemonių).

Gingivitui būdingas dantenų paraudimas, paburkimas, kraujavimas. Laiku negydant gingivito jis progresuoja į periodontitą.

Periodontitas (liaudiškai vadinama “parodontoze, paradontoze, paradantoze” ir pan.) – tai uždegimas apimantis ne tik dantenas, bet ir dantį supantį raištį bei kaulą. Progresuojant periodontitui suardomas raištis ir dantį supantis kaulas (vyksta kaulo „tirpimas“, rezorbcija), formuojasi periodonto kišenės (kuriose būna prisikaupę apnašo bei bakterijų). Liga yra gana apgaulinga ir tuo pavojinga, nes ilgą laiką pacientai gali nepastebėti jokių žymesnių simptomų, išskyrus dantenų kraujavimą. Atsiradęs blogas burnos kvapas neretai sergančio asmens yra nepastebimas (jį pastebi artimieji, aplinkiniai arba burnos priežiūros specialistai). Ilgai negydant periodontito netenkama vis daugiau raiščio ir kaulo atramos, sumažėja dantį palaikančių audinių ir dantis gali pasidaryti paslankus (t.y. pradėti judėti, “klibėti”), taip pat gali atsirasti dantenų tinimas ir pūliavimas. Šie požymiai būdingi vėlyvai pažengusio periodontito stadijai. Per vėlai diagnozavus periodontitą galima netekti dantų (savaime arba siekiant pašalinti infekcijos židinius ir apsaugoti nuo jų plitimo).

Periimplantitas – tai implantą supančių audinių (dantenų ir kaulo) uždegimas, kuris lemia kaulo “tirpimą” (rezorbciją). Tai periodontito ligos atitikmuo prie dantų implantų, tačiau liga progresuoja greičiau. Simptomai ir ligos vystymosi etapai yra panašūs kaip ir periodontito atveju.

Dantenų recesija – tai yra dantenų atsitraukimas, dėl kurio atsidengia dantų šaknys. Dantenų recesija gali lemti neestetišką išvaizdą („išilgėję dantys“, matosi gelsvo atspalvio dantų šaknys ar „atsidengę tarpdančiai“), atsidengusios dantų šaknys būna jautrios į terminius pokyčius, ypač šaltus dirgiklius. Dantenų recesija dažnai yra periodontito pasekmė (paryškėja atlikus periodontito gydymą ir mažėjant periodonto kišenėms), bet taip pat gali atsirasti dėl kitų priežasčių: netaisyklingų dantų valymo judesių, vidutinio kietumo ar kieto dantų šepetėlio, ortodontinio gydymo, rūkymo, lūpų ar liežuvio auskarų.

Burnos gleivinės ligos – apima įvairias lūpų, liežuvio, žandų ar kitų sričių burnos ligas: bėrimus, darinius, spalvos pakitimus ir t.t. Priežastys gali būti įvairios: infekcinės (virusai, grybeliai), traumuojančios arba dirginančios, alerginės, autoimuninės  ir kitos.

Kokie tyrimai ar procedūros reikalingi prieš atliekant gydymą?

Prieš kreipiantis dėl periodontologinio gydymo rekomenduojama pirmiausia atlikti profesionalią burnos higieną (ypač jeigu ji buvo atlikta seniau nei prieš 1 metus). Šią procedūrą gali atlikti burnos higienistas arba gydytojas odontologas.

Prieš gydymą rekomenduojama pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju periodontologu, aptarti gydymo indikacijas, principus ir galimus rezultatus. Konsultacijos metu atliekamas išsamus klinikinis periodontologinis audinių ištyrimas – apnašo įvertinimas, kraujavimo įvertinimas, dantenų ir periodonto kišenių zondavimas, dantų paslankumo vertinimas. Rekomenduojama norint gauti išsamią periodontologo konsultaciją (prieš pradedant periodontito gydymą) atvykti atlikus panoraminę dantų rentgeno nuotrauką. Geriausia, jog nuotrauka būtų nauja (ne senesnė nei 2-3 metai), jog atitiktų dabartinę periodonto audinių situaciją.

Papildomi tyrimai gali būti skirtingi atsižvelgiant į kiekvieno paciento individualią situaciją.

Kas atlieka periodonto ligų gydymo procedūras?

Šia procedūras atlieka specialistas gydytojas periodontologas Rokas Borusevičius (darbo patirtis nuo 2014 metų). Periodontologo kompetencija įgyjama pabaigus papildomas 3 metus trunkančias universitetines studijas po bendrųjų universitetinių odontologijos studijų (trunkančių 5 metus).

Periodontologas Rokas Borusevičius be periodonto ir burnos gleivinės ligų taip pat specializuojasi dantų implantologijoje, Vilniaus Universitete ruošiama disertacija daktaro laipsnio gynimui.

Gydytojas yra įvairių draugijų narys (įskaitant Lietuvos periodontologų draugiją, Europos periodontologų federaciją, Europos oseointegracijos asociaciją), skaito pranešimus ir paskaitas Vilniaus universitete, o taip pat ir Lietuvos bei tarptautinėse konferencijose ir kongresuose, nuolat tobulinasi tarptautiniuose renginiuose ir praktiniuose kursuose.

Periodontito nustatymas ir gydymas

Liga nustatoma konsultacijos metu atsižvelgiant į ištyrimo duomenis ir rentgeno nuotraukas.

Periodontologinis gydymas gali būti konservatyvus arba chirurginis. Dažniausiai pirma pradedama nuo konservatyvaus gydymo – taikant vietinį nuskausminimą atliekamas dantų šaknų ir periodonto kišenių valymas instrumentais (kartais vadinama „giluminis valymas“ arba „kiuretažas“), plovimas vaistais.

Vėliau pagal indikacijas pereinama prie chirurginio gydymo (periodontologinės lopo operacijos).

Kiek reikia vizitų?

Dažniausiai gydymui reikia bent 2-4 vizitų, jeigu liga yra išplitusi ir pažengusi (ypač jei daug metų nediagnozuota ir negydyta). Retesniais atvejais reikia ir daugiau vizitų, jeigu liga yra labai sunkaus laipsnio, reikalingas chirurginis periodontologinis gydymas arba tuo atveju, kai pacientas neužtikrina tinkamos asmeninės profilaktikos ir liga toliau progresuoja.

Kiek laiko trunka procedūra?

Įprastai gydymui skiriami 1 valandos vizitai. Pagal paciento galimybes atvykti, kartais siekiant sumažinti vizitų skaičių – atliekamos ilgesnės procedūros.

Ar galima valgyti iš karto po procedūros?

Po konservatyvaus gydymo procedūrų rekomenduojama nevalgyti bent valandą laiko.

Po chirurginių procedūrų rekomenduojama nevalgyti 2-3 valandas.

Kaip rekomenduojama prižiūrėti dantis po gydymo kurso?

Po atlikto periodontologinio gydymo, rekomenduojama atvykti kontrolei po 6-8 savaičių (šio vizito metu įvertinamas gydymo rezultatas, dažnai atliekamas dantų poliravimas ar naujai susidariusių dantų apnašų šalinimas).

Profesionali burnos higiena rekomenduojama kiekvienam pacientui asmeniškai atsižvelgiant į individualią situaciją ir ligos atsinaujinimo riziką nuo karto per 12 mėnesių iki karto per 3 mėnesius. Įprastai dantų implantų priežiūrai ar esant ortodontiniam gydymui breketais rekomenduojami dažnesni vizitai profesionaliai burnos higienai.

Pacientams, kurie anksčiau gydyti dėl periodonto ligų rekomenduojamas gydytojo periodontologo sekimas bent kas 2-3 metus.

Po kurio laiko reikia pakartoti gydymo kursą?

Esant pabaigtam sėkmingam periodontologiniam gydymui ir taisyklingai reguliariai profilaktikai gydymo kurso kartoti nereikia.

Tačiau neužtikrinant taisyklingos asmeninės burnos higienos, nesilankant reguliarios profesionalios burnos higienos, nesant reguliaraus periodontologo sekimo ar esant žalingiems veiksniams (pvz.: rūkymui) liga gali toliau progresuoti ir gydymą gali tekti kartoti ateityje.

Kiek kainuoja procedūra?

Procedūrų kainos skaičiuojamos pagal gydomų dantų skaičių. Kainas rasite čia.

Kokias dar procedūras atlieka periodontologas?

Dantų implantaciją, kaulo ir dantenų augmentaciją („priauginimą“) bei regeneraciją, dantų ir dantų šaknų šalinimą, dantenų recesijų dengimą, dantenų plastiką, klinikinių dantų vainikų prailginimo procedūras, periimplantito konservatyvų ir chirurginį gydymą, lūpos ir liežuvio pasaitėlių plastiką, burnos gleivinės darinių šalinimą, burnos gleivinės ligų diagnostiką ir gydymą, burnos gleivinės biopsiją ir kitas chirurgines procedūras.

Turite papildomų klausimų? Skambinkite +370 692 38498 arba rašykite [email protected].